Mirties dulų asociacija vienija specialistus, kurie padeda mirštantiesiems ir jų šeimų nariams ramiau pasitikti gyvenimo pabaigą. Mes teikiame moralinę, psichologinę, teisinę, bet ne medicininę pagalbą, veikdami pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus.

Kas yra mirties dula?

Mirties dula – tai mirštančiojo emocinė ir dvasinė atrama. Ji padeda susitaikyti su artėjančia mirtimi tiek pačiam mirštančiajam, tiek jo artimiesiems. Mes stengiamės išgirsti paskutinius mirštančiojo norus ir organizuoti jų įgyvendinimą. Taip pat palaikome šeimos narius po artimojo netekties bei padedame išgyventi gedėjimo procesą.

Pasaulyje mirties dulos dar vadinamos gyvenimo pabaigos asistentėmis, mirties psichologėmis, atsisveikinimo dulomis, palydėtojomis. Mus visas vienija pagarba žmogui visuose jo gyvenimo etapuose, o ypatingą dėmesį skiriame gyvenimo pabaigai ir šiuo laikotarpiu iškylantiems iššūkiams.

Kodėl reikalingos mirties dulos?

Mirties dulos gali pasitarnauti trijuose žmogaus gyvenimo etapuose:

Dula lydi žmogų ir jo artimuosius, kai gyvenimas artėja prie pabaigos.
Šiame etape svarbiausia – ramybė, susitaikymas ir atjaučiantis buvimas šalia.

  • Būti šalia – klausytis, palaikyti, suteikti saugumo jausmą. Kurti erdvę, kurioje žmogus gali išreikšti savo emocijas ir jausmus, nerimą, baimes.
  • Skatinti nuoširdžius pokalbius apie gyvenimą, jo prasmę, santykius, atleidimą ir meilę, nevengiant mirties temos.
  • Padėti žmogui susikurti gyvenimo pabaigos planą, kartu pagalvoti apie norus, sprendimus, prioritetus.
  • Padėti mirštančiajam aptarti savo norus (įskaitant ir laidotuvių planus) su šeima ir sveikatos priežiūros specialistais. Paaiškinti, kas yra išankstiniai pageidavimai ir prireikus padėti juos išpildyti.
  • Dalyvaujant šeimos susitikimuose padėti kalbėtis apie svarbius pasirinkimus. Palaikyti artimuosius, padedant susitaikyti su pokyčiais ir mirties artumu.

Iki paskutinio iškvėpimo dula yra visų pirma mirštančiajam.

Vėliau ji padeda šeimai išbūti su netektimi, rūpinasi oriu atsisveikinimu ir palydėjimo procesu.

  • Jautriai ir pagarbiai pasirūpinti, kad išėjimo procesas būtų kuo lengvesnis, šviesesnis, ir kad būtų atsižvelgta į mirštančiojo išankstinius pageidavimus.
  • Padėti artimiesiems susitvarkyti teisinius ir techninius dalykus (institucijos, dokumentai).
  • Kartu planuoti atsisveikinimo ar laidotuvių ceremoniją.
  • Vesti arba padėti pravesti atsisveikinimo ceremonijas (kai kurios dulos gieda, muzikuoja, skaito tekstus, padeda pasirinkti ritualus ir kt.).

Būti šalia šeimos viso proceso metu, ne tik padedant išlaikyti ramybę ir orumą, bet ir kuriant saugią erdvę išlieti jausmus.

Mirties dula padeda artimiesiems eiti per gedėjimo laiką su švelnumu ir pagarba.

  • Išklausyti ir palaikyti, padėti išbūti su kaltės, neužbaigtumo, tuštumos būsenomis.
  • Padėti susitaikyti su netektimi ir atrasti naują gyvenimo ritmą.
  • Skatinti švelnumą sau ir ryšio su mirusiuoju tęstinumą savo viduje.
  • Organizuoti gražius ir prasmingus atsisveikinimus, keturių savaičių, metinių minėjimus.
  • Burti palaikymo, gedėjimo grupes.

Puslapyje naudojami M. K. Čiurlionio paveikslų „Himnas“  (1904-1905 m.) ir „Pasaulio sutvėrimas. XII iš 13 paveikslų ciklo“  (1905-1906 m.) fragmentai. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuosavybė.